I / irrĭgātĭo
noun

irrĭgātĭo

gen. irrĭgātōnis · gender feminine · decl. 3rd
(), , irrigo
a watering; irrigating; refreshment
a watering, irrigating: quos (pulvinos) irrigationes abluunt, Varr. R. R. 1, 35, 1: agrorum, Cic. Off. 2, 4, 14: agri, id. de Sen. 15, 53.— With gen. subj.: irrigatione fluminis diluere aliquid, Plin. 36, 12, 17, § 81.—Also transf., refreshment: irrigation ossium tuorum, Vulg. Prov. 3, 8.