S / sanctĭtūdo
noun

sanctĭtūdo

gen. sanctĭtūdĭnis · gender feminine · decl. 3rd
sacredness; sanctity
Mostly ante-class. for sanctitas, sacredness, sanctity: Jovis, Att. ap. Non. 173, 33: Apollinis, Turp. ib. 174, 5: nominis matronae sanctitudinem, Afran. ib. 174, 9: fani, Quadrig. ap. Gell. 17, 2, 19 sq.: sepulturae, Cic. Rep. Fragm. ap. Non. 174, 7 (4, 8 Mos.).—In plur., Att. ap. Non. 174, 2.—
uprightness; purity
In the postclass. per., transf., uprightness, purity, Capitol. Ver. 8: domum tuam decet sanctitudo, Domine, Vulg. Psa. 92, 5.